SaulÄ—s energija
 |
SaulÄ—s energijos charakteristika
Per metus viršutinÄ™ ŽemÄ—s atmosferos ribÄ… pasiekia 5,6x1024 J saulÄ—s energijos srautas. ŽemÄ—s atmosfera atspindi 35% šios energijos atgal į kosmosÄ…, o likusi energija sušildo žemÄ—s paviršių, naudojama garavimo – kritulių cikle, bangų, vÄ—jo, oro ir vandenyno srovių susidarymui. Metinis, pasiekianÄios žemÄ™, saulÄ—s energijos kiekis yra 1,05x1018 kWh, sausumai tenka 2x1017 kWh. Be ekologinio pakenkimo aplinkai galima panaudoti 1,5% (1,62x1016 kWh/)m2. Tai ekvivalentu 2x1012 t sÄ…lyginio kuro. Visas šiuo metu išgaunamas pasaulyje organinis kuras taip pat susidarÄ— fotosintezes reakcijų metu, veikiant saulÄ—s energijai. SaulÄ—s radiacijos srautas žemÄ—s paviršiuje pasiskirsto labai netolygiai. Vidutinis srauto tankis yra 210 – 250 W/m2 subtropiniuose rajonuose ir dykumose, 130 – 210 W/m2 vidutinÄ—se platumose ir 80 – 130 W/m2 šiaurÄ—je.
|
SaulÄ—s energija Lietuvoje
DaugiameÄių stebÄ—jimų duomenimis, vidutinis metinis suminÄ—s saulÄ—s radiacijos kiekis, krintantis į horizontalų paviršių Lietuvoje yra apie 1000 kWh/m2. SaulÄ—s švietimo laikas yra ilgiausias pajÅ«ryje ir trumpÄ—ja rytinÄ—s sienos link. Vidutiniškai saulÄ—tų valandų skaiÄius pajÅ«ryje siekia 1840-1900 val. kasmet. Šalies rytiniame pakraštyje jis neviršija 1700 val./m. Maksimali saulÄ—s švietimo trukmÄ— yra Nidoje ir siekia 1908 val. per metus. Vilniuje vidutinis suminis SaulÄ—s energijos kiekis horizontalioje plokštumoje yra apie 3500 MJ/m2 per metus, tai tik šiek tiek mažiau nei CentrinÄ—je Europoje. LietuvÄ… pasiekiantis saulÄ—s energijos kiekis yra pakankamas, kad bÅ«tų galima gaminti šiluminÄ™ energijÄ… bei taikyti saulÄ—s architektÅ«ros principus naujiems ir renovuojamiems statiniams. Elektros energija iš saulÄ—s yra labai perspektyvi sritis, nes sparÄiai vystosi technologijos, o auganti paklausa pasaulio mastu sparÄiai pigina fotoelementus. Taigi, neužilgo ir Lietuvos sÄ…lygomis fotoelektra taps ekonomiškai patraukli. Jau yra sÄ—kmingų saulÄ—s energijos naudojimo Lietuvoje pavyzdžių: SOS vaikų kaimelis, KaÄerginÄ—s vaikų sanatorija, privatÅ«s namai, dujotiekio sistemos bei kita.
 |
SaulÄ—s šiluma
Šiluma, kuriÄ… išspinduliuoja saulÄ—, gali bÅ«ti naudojama karšto vandens gamybai ir pastatų šildymui. Pirmuoju atveju reikalingi įrenginiai – saulÄ—s kolektoriai, kurie absorbuoja ir nukreipia saulÄ—s šilumÄ… į karšto vandens gamybos sistemÄ…. Antruoju atveju gali bÅ«ti naudojami saulÄ—s kolektoriai, kurie šiltÄ… vandenį tiekia į šildymo sistemÄ…, arba pats pastatas gali bÅ«ti “saulÄ—s kolektorius”. Tuomet jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus:
- įleisti saulÄ—s spindulius, kai reikia šilumos, ir sulaikyti, kai nereikia, - tai pasiekiama, tinkamai orientuojant pastatÄ…;
- akumuliuoti saulÄ—s energijÄ… - masyviose konstrukcijose sukaupti šilumÄ…, kuriÄ… galima naudoti, kai saulÄ— nešvieÄia;
- bÅ«ti efektyvi saulÄ—s spindulių gaudyklÄ—: surinkti kuo daugiau saulÄ—s energijos ir lÄ—tai jÄ… išsklaidyti. TÄ… daugiausia sÄ…lygoja gera pastato šilumos izoliacija, sumažinanti šilumos nuostolius, bei efektyvi vÄ—dinimo sistema.
|
 |
Atsižvelgiant į aukšÄiau išdÄ—stytus ir kitus saulÄ—s architektÅ«ros principus, galima sutaupyti 30-100% šildymui reikalingų lÄ—šÅ³ netgi mÅ«sų platumoje. Pastatų be šildymo sistemos yra pastatyta Švedijoje, Lindas miestelyje šalia Gioteburgo. Kartais tokie pastatai vadinami pasyviais pastatais arba mažai energijos naudojanÄiais pastatais.
SaulÄ—s kolektoriai gali bÅ«ti įrengiami ant pastato stogo ar kitoje vietoje. Svarbi yra jų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu (geriausia – pietÅ«s), kolektoriaus plokštumos pasvirimo kampas (apytiksliai lygus platumai – pvz. 54º Vilniuje, jei naudojama ištisus metus) ir kolektoriaus plotas (priklauso nuo gyventojų skaiÄiaus). Lietuvos klimato sÄ…lygomis, vanduo kolektoriuose vasarÄ… sušyla iki 70-100ºC, žiemÄ… iki 30-50ºC. NežiÅ«rint to, kad žiemÄ… reikia vandenį papildomai šildyti, sutaupoma nemažai išteklių, nes pakelti vandens temperatÅ«rÄ… nuo +5ºC (temperatÅ«ra vandentiekyje) iki +30ºC irgi reikalinga energija bei lÄ—šos.
|
|
